vainikuotas

vainikúotas, -a adj. (1) K, Š, Rtr, DŽ; Sut, L 1. NdŽ su vainiku ant galvos: Ir šokti išėjo žiedais vainikuotos baltveidės sesutės, bernužių pulkai Mair. Šokiat šokiat, mergužaitės, pakol vainikuotos, kaip nustosiat vainikelių, būsiat kaip parduotos D79. Visos linksmos, visos gražios, visos vainikúotos, o jau mano mergužėlė stovi kap parduota DrskD117. Visos seselės, visos vainikúotos, tik aš viena seselė būsiu ašarota JD826. Ar aš ne pana, ar ne vainikuota, ar mano galva nėra sušukuota KlpD122. Bagotosios nedorosios galva nešukuota, o to biedna našlaitėlė graži vainikúota JT343. Aš atlankysiu savo močiutę ne vainikuota, o nuometuota RD40. Išleidau vainikúotą, sulaukiau nuometuotą Niem4. | Vyrai vainikúoti stovėjo apie grabą – su vainikais par pečius Jrb. [Per Sekmines] visos karvės pareina vainikúotos Sk. Beržiuką išlenka, čia padirba tas skyles, vantikes dvi suriša į krūvą, i pareina karvė vainikúota Krp. | prk.: Meldžiu vainikuoto poeto neužmiršti manęs prozaiko ir dažniau nors žodelį vieną kitą parašyti V.Krėv. 2. sf. prk. nekalta, skaisti: Nor aš sena, bet vainikúota, o tokį berną kap tu man ir gaidys an mėšlyno iškapstis Lš. Daba vainikúotą mergą a su žiuburiu rasi – juokai, pasileidos svietas Rdn. A a, ka vainikúotos dukterės – tik vaikai lopšė[je] Krš. 3. panašus į vainiką: Vienų [tabokų] veislių žiedai yra kekėti, kitų vainikuoti S.Dauk. | Vainikuotosios avižų rūdys BTŽ364. 4. su raštais, panašiais į vainiką, raštuotas: Pirštines vainikúotas išmegzdavo Pš. 5. LL65 karūnuotas: Karaliai visi vainikúoti NdŽ. Valstybės [genijus] buvo vaizduojamas vainikuotu barzdotu vyru su gausybės ragu deš[inėje] rankoje ir skeptru kairėje LTEIV49. Šventasis ordinas dažnai mato pas save vainikuotus svečius V.Krėv. Ar vainikuotoms galvoms dar turtų stigo? Pt.